Mineralai – tai ne mažiau svarbios nei vitaminai medžiagos, kurių organizmui reikia tam, kad jis galėtų normaliai funkcionuoti. Skirtingai nei vitaminai, mineralai yra neorganiniai, tačiau jų poveikis gyvybei – esminis.

Pagrindinės mineralinės medžiagos yra kalcis, geležis, magnis, kalis, cinkas ir selenas. Kalcis stiprina kaulus ir dantis, geležis padeda kraujui pernešti deguonį, magnis palaiko raumenų ir nervų sistemą, o cinkas svarbus žaizdų gijimui ir imunitetui. Selenas veikia kaip antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo pažeidimų.

Mineralų šaltiniai – įvairūs maisto produktai: žalios lapinės daržovės, riešutai, žuvis, ankštiniai augalai, mėsa, pieno produktai. Tačiau šiuolaikinėje mityboje, kurioje gausu perdirbtų produktų, dažnai pasitaiko mineralų trūkumas.

Mineralų stygius pasireiškia silpnumu, mėšlungiu, nuovargiu, nagų ar plaukų trapumu, blogu miegų. Geležies trūkumas – viena dažniausių anemijos priežasčių.

Svarbu pasirūpinti ne tik pakankamu mineralų kiekiu, bet ir jų įsisavinimu. Pavyzdžiui, geležis iš augalinių šaltinių įsisavinama sunkiau nei iš gyvūninės kilmės produktų, tačiau vitaminas C pagerina jos pasisavinimą.